Betono liejimo formų alyvos

Biologinė betono klojinių atskyrimo alyva

Multiform betono formų ayvos, emulsijos, tepalai, vaškai

Molylub Schaloel S 8 - žematemperatūrinė klojinių alyva

Molylub Schaloel BIO - biologiškai iri betono klojinių ir formų alyva 

Atviri betono paviršiai – naujos galimybės architektams realizuojant savo sumanymus. Paslėpti betoną apdailos sluoksniu nesudėtinga. Todėl architektai linkę priimti iššūkį palikti jį atvirą kuo gražesniu paviršiumi. Ši mada skverbiasi ne tik į verslo objektus, bet ir gyvenamuosius, individualiuosius namus.

Reikalinga sinergija

Paviršiaus kokybė priklauso ne tik nuo betonavimo. Didele dalimi galutinio produkto kokybę lemia žinios apie būsimą procesą: darbininkams reikia tiksliai išaiškinti, ką jie turi daryti, kokius klojinius naudoti, kaip tai daryti, kaip pilti betoną, kada nuimti klojinius.

Bendrovės „Doka Lietuva“ technologas Vytautas Adomavičius teigė, kad galutinis rezultatas geras bus tuomet, jeigu bus tiksliai išpildytos visos proceso dalys. Jeigu darbas organizuojamas ne kompleksiškai, o pavieniais žingsniais, garantuoti gerą rezultatą specialistas nedrįstų.

„Įtakos turi daugelis faktorių. Antai jei oro temperatūra nuo 20 laipsnių nukrinta iki 5, porų skaičius paviršiuje gali padvigubėti. Nežinodami to ir nenumatydami veiksnių, kaip minimizuoti šį neigiamą aspektą, kai kurie užsakovai dėl gauto prasto rezultato kaltina neva blogus klojinius. Toli gražu ne viskas priklauso nuo jų“, – sakė V. Adomavičius.

Svarbi detalė siekiant išgauti gražų atviro betono paviršių – reikia teisingai sutepti klojinius. Dažnai darbininkai, jeigu jiems nepaaiškinama, juos ištepa maksimaliai storu sluoksniu. Vis dėlto per didelis tepalo sluoksnis betono paviršiaus išvaizdai kenkia. Prie storesnio sluoksnio prilimpa daugiau dulkių, kitokių nešvarumų.

Reikia ir girdėti, ir suprasti

Didžiausią įtaką padaromoms klaidoms, dėl kurių atviras betono paviršius neišgaunamas toks, kokio norima, turi darbininkų kvalifikacijos stoka. Toliau seka betono sudėtis, jo tankis, užpylimas, armatūros projektavimas bei jos tankis. Tik trečioje vietoje pagal įtakos faktorius – klojiniai bei jų paruošimas.

„Darbininkų kvalifikacija turi maždaug 70 proc. įtakos galutiniam rezultatui. Apie 20 proc. lemia betonas ir armatūra, o likusią dalį – klojiniai ir jų paruošimas. Viena vertus, jeigu darbininkas žinos, kad tepant mažesnį tepalo sluoksnį betono paviršius bus gražesnis, jis taip ir darys. O jei nežinos – dirbs taip, kaip išmanys. Kita vertus, reikia, kad darbininkai ne tik išklausytų jiems suteikiamą informaciją apie teisingą darbų atlikimo eigą, bet ir ją suprastų“, – kalbėjo V. Adomavičius.

Panašiai yra ir su betono tankinimu. Dažnai darbininkai, manydami, kad gražesnis paviršius taps betoną labiau suvibravus, persistengia. Ilgiau vibruojamas betonas persisluoksniuoja, dėl to paviršius nebebūna gražiausios išvaizdos. Specialisto teigimu, visuose procesuose turi būti laikomasi optimalių reikalavimų.

Betono parinkimas turi įtakos jo lygumui, vadinasi, ir atsparumui atmosferos poveikiui. Žinoma, vertikalius paviršius reikia ne taip smarkiai papildomai apsaugoti nuo atmosferos poveikio, nes tokiais vanduo paprasčiausiai nubėga. Jis užsilaiko tik didesniuose plyšiuose ar porose. Horizontalius paviršius privalu apsaugoti labiau, todėl jiems tinkamas ilgaamžiškumą užtikrinantis betonas.

Kaina – jau kitokia

Įvairios sandūros, kuriose aiškiai matyti pasislinkimų, bene labiausiai krinta į akis kaip prasto darbo įrodymas. Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad kito etapo betonavimui ruošiami klojiniai nepasislinktų ir išliktų lygios plokštumos. Yra papildomų priemonių klojiniams užsandarinti, kad betono masė nepratekėtų ir nesugadintų paviršiaus.

„Kai norima palikti atvirą betono paviršių, medžiagų, įrangos bei darbų atlikimo kaina išauga kone pusantro karto, negu betonuojant konstrukcijas ir žinant, kad jos bus padengtos apdailos sluoksniu. Atviram betono paviršiui reikia ir papildomų priemonių, ir geresnių medžiagų, ir dar pastudijuoti technologijas“, – lygino bendrovės „Doka Lietuva“ projektų vadovas Arūnas Stašauskas.

Anot jo, statybos darbus atliekančios įmonės to neįvertina. Norėdamos gauti užsakymų, jos pasišauna išlieti betoną už standartinę kainą, tačiau vėliau paaiškėja, kad rezultatas – prastas. Rangovai tikrai ne visuomet pasirenka teisingą kelią, pirminiuose projekto įgyvendinimo etapuose nebendraudami su architektais ir projektuotojais. O tai sumažintų broko ar padaromų klaidų įtaką.

„Dažnas atvejis, kai atvykstama išsinuomoti klojinius jau užsakius betoną. Tuomet dirbama skubotai, nepaisoma svarbių detalių. Žodžiu, netinkamai pasiruošiama procesui. O eiliškumas turi būti toks: išklausyti architekto norus ir numatyti standartus tiems norams įgyvendinti – kokie turi būti klojiniai, kas gamins betoną, kas atliks darbus. Toliau reikia supažindinti darbininkus, kaip teisingai atlikti darbus, išaiškinti visas smulkmenas, kurios gali turėti įtakos galutiniam rezultatui“, –  pasakojo A. Stašauskas.

Betonas yra viena sudėtingiausių statybinių medžiagų, bet kartu ir universaliausia, todėl galima išgauti kuo įvairiausias formas. Svarbu tik kvalifikuotai atlikti darbus ir nesugadinti galutinio rezultato. Reikia ir gerų vykdytojų. Lietuvoje nedaug kompanijų, kurios galėtų drąsiai pareikšti, kad sugeba nepriekaištingai atlikti betonavimo darbus palikdamos atviro betono paviršius.

„Pasitaiko įvairių situacijų. Ateina įmonės atstovas, ir jį domina tik vienas klausimas – kiek kainuoja klojinių nuoma. Nežinia, nei kokiems darbams reikia klojinių, nei kokios paskirties. Tokių galima paklausti, ar jie pasakytų, kiek kainuoja metras knygų, sudėtų lentynoje“, – kalbėjo „Doka Lietuva“ atstovas V. Adomavičius.

Betonavimas masę pilant iš apačios

Gražesnį atvirą betono paviršių galima išgauti naudojant technologiją, kai betonas ne pilamas iš viršaus, bet paduodamas iš apačios. Tačiau tokiam darbui reikia rimtai pasiruošti. Pavyzdžiui, norint išbetonuoti 3 metrų aukščio sieną paduodamas betonas klojinius slegia maždaug 7 tonų svoriu. Toli gražu ne kiekviena klojinių sistema atlaiko tokį slėgį. Tokiu atveju projektuojant klojinius reikėtų numatyti, kokiu aukščiu išdėstyti betono padavimo angas, kad susidarytų kuo mažesnis slėgis. Viena vertus, pilant betoną iš apačios galimas mažesnis medžiagos išsisluoksniavimas. Kita vertus, kildamas iš apačios betonas labiau užpildo visas poras, masė mažiau pakimba ant armatūros. Pilant betoną iš apačios, į masę patenka mažiau oro, negu pilant iš viršaus. Jeigu naudojamas savaime sutankėjantis betonas (pilant betoną iš apačios tokį ir reikia naudoti), neužpildytų porų lieka dar mažiau. Tačiau toks betonas yra kur kas brangesnis, ir ne kiekviena gamykla gali pagaminti kokybiško savaime sutankėjančio betono.

Pilant betoną iš apačios, galima labiau kontroliuoti ir jo kiekį. Pilant iš viršaus, jį būtina suvibruoti. O kai vibruojant užsipildo visos ertmės, reikia papildomai pripilti masės, kad užsipildytų visas norimas klojinio plotas. Paduodant betoną iš apačios, jo nereikia vibruoti, be to, galima tiksliai matyti, kokį kiekį masės pilti į klojinį. Paduodamas iš apačios betonas pasiskirsto tolygiai.

Specialistai įžvelgia dar vieną teigiamą aspektą pilant betoną iš apačios. Kadangi nereikia naudoti vibratoriaus arba jis naudojamas minimaliai, mažėja triukšmo lygis statybvietėje. Eliminuojamas ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai dėl paties vibratoriaus naudojimo. Mat ilgą laiką padirbus šiuo įrankiu tenka nemažas krūvis sąnariams.

Vis dėlto klojinių sistemos paduodant betoną iš apačios tvirtumas riboja maksimalų betonuojamos konstrukcijos aukštį. Žinoma, skirtingos klojinių sistemos išlaiko skirtingą slėgį. Tačiau skaičiuojama, kad aukštesnę kaip 2,3 metro sieną pilant betoną iš apačios vargu ar įmanoma išbetonuoti per vieną kartą.

Specialistai teigia, kad betonavimas pilant masę iš apačios yra kur kas sudėtingesnis. Dažniausiai jis pasiteisina tose vietose, kur neįmanoma betoną pilti iš viršaus.