-
Metalo apdirbimo
-
Tekstilės
-
Maisto
-
Baldų
-
Plastiko
-
Spaustuvių
-
Energetikos alyvos
-
Elektrinės
-
Chemijos
-
Geležinkelių
-
Dujų
-
Naftos
-
Laivybos
-
Elektronikos
-
Trikotažo mezgimo
-
Cemento
-
Popieriaus
-
Farmacijos
-
Stiklo
-
Vandentvarkos tepalai
-
Konstruktyvo
-
Statyba
-
Žemės ūkis
-
Kelių tiesimo
-
Gręžiniai, gavyba
-
Miškininkystė
-
Pakuotės
-
Grūdų perdirbimo
-
Kuro
-
Metalų apdirbimo
-
Guoliams
-
Įvorėms
-
Grandinėms
-
Pavaroms
-
Dantračiams
-
Trosams
-
Sriegiams
-
Kreipiančiosioms
-
Elektros varikliams
-
Movoms
-
Konvejeriams
-
Prietaisams
-
Turbinoms
-
Transformatoriams
-
Staklėms
-
Hidraulikai
-
Pneumo sistemai
-
Šaldytuvams
-
Oro kompresoriams
-
Vakuuminiams siurbliams
-
Šilumokaičiams
-
Suvirimo aparatams
-
Formoms
-
Klojiniams
-
Metalo apdirbimui
-
Linijiniams kreipikliams
-
Pjūklams
-
Vandens siurbliams
-
Gofruotuvams
-
Granuliatoriams
-
Plastikui
-
Vožtuvams
-
Robotams
-
Centrifugoms
-
Laboratorinė įranga
-
Difuziniai siurbliai
-
Sklendėms
-
Siurbliams
-
Orapūtėms
-
Tekstilės adatoms
-
Sandarinimo žiedai
-
Deguonies įrangai
-
Kabelių pratraukimui
-
Gumai
-
Spyruoklėms
-
Centrinės tepimo sistemos
-
Mezgimo mašinoms
-
Platinoms ir kabliukams
-
Verptuvams
-
Žarniniams siurbliams
-
Staklių sūkliams
-
Juostiniams pjūklams
-
Galandimui
-
CNC tepalai
-
Elektros kontaktams
-
Tarpinėms
-
Aliuminiui
Vakuuminiams siurbliams
Vakuuminio nusiurbimo siurblio tepalas
Stūmoklinio vakuuminio siurblio alyva
Rotacinio vakuuminio siurblio tepalas
Maistinė vakuuminė alyva
Vakuuminiu siurbliu vadinamas įrenginys vakuumui sukurti, palaikyti ir padidinti.
Naudojama daug rūšių įvairiais fizikiniais ir cheminiais principais veikiančių siurblių. Vakuuminiai siurbliai gali skirtis tiek savo veikimo fizikiniais pagrindais, tiek ir slėgių intervalu, kuriame jie efektyviai veikia. Tarptautinis standartas ISO 3529/2 klasifikuoja vakuuminius siurblius pagal jų veikimo principą.
Pagal veikimo principą siurblius skirstysime į dvi grupes :
- Dujas pernešančiuosius ir
- dujas sulaikančiuosius siurblius.
Pirmieji – patenkančias į juos vakuumuojamo objekto dujas perkelia jas suslėgdami kito siurblio link arba galiausiai išmeta jas į atmosferą. Dujas sulaikantieji siurbliai dujų nepašalina – jie jas sulaiko panaudodami tam įvairius fizikinius principus, pavyzdžiui, jas sušaldydami savo paviršiuje iki kieto būvio, chemiškai surišdami dujas su specialiai tam skirtomis medžiagomis, absorbuodami ir t.t.
Dujas pernešantieji siurbliai savo ruožtu pagal savo veikimo principą skirstomi į dvi grupes:
- tūrinio veikimo ir
- kinetinius siurblius.
Tūrinio veikimo siurblių tūris per įėjimo angą užpildomas šalinamomis dujomis.
Periodiškai izoliavus nuo įėjimo angos šios dujos daugelyje siurblių suspaudžiamos ir pernešamos išėjimo angos link, per kurią pašalinamos.
Kinetiniuose vakuuminiuose siurbliuose dujoms ar jų molekulėms kryptingo judėjimo
greitis suteikiamas tokiais būdais, kad jos nenutrūkstamai juda nuo įėjimo angos išėjimo link.
Išskiriamos trys tokių siurblių grupės:
- siurbliai, kuriuose siurbimas vyksta patenkant dujų molekulėms į darbinio kūno čiurkšlę;
- siurbliai, kuriuose kryptingo judėjimo greitį molekulės įgyja sąveikaudamos su judančiais kietojo kūno paviršiais;
- siurbliai, kuriuose dujų molekulės jonizuojamos ir veikiant elektriniu ar elektriniu ir magnetiniu laukais nukreipiamos siurblio išėjimo angos link.
